Pavietas (lenk. powiat) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas LDK nuo XVI a. 2-osios pusės iki XVIII amžiaus.
Lenkijos karalystėje pavietų teises XIV a. antroje pusėje įgijo kaštelionijos – miestas ar pilis, turinti savo kaštelioną. Pavieto valdytoju tapo bajorų seimelio renkamas seniūnas. Po Liublino unijos pavietai buvo įvesti ir Lietuvoje. Pavietais Lietuvos žemėse maždaug iki 1800 m. vadinosi ir valsčiai, vėliau – tik apskritys.
Nuo 1999 m. sausio 1 d., įvykdžius Lenkijos administracinę teritorinę reformą, šalyje sukurta trijų pakopų savivaldos sistema: vaivadija – pavietas – gmina. Sudaryti 65 miestų pavietai ir 314 žemių pavietų. Pagal Europos Sąjungos teritorijų klasifikaciją pavietas atitinka NUTS 4 teritoriją. Didžiausias miesto pavietas yra Varšuva, didžiausias žemės pavietas – Balstogė. Šaltinis - vikipedija
Galbūt žodynėlis su Jūsų ir mūsų pagalba ateity išaugs į didesnį. Rašyti ir siūlyti
Lenkiškai - powiat | Lietuviškai - pavietas, valsčius |
Administracinis-teritorinis pavaldumas |
Berżański | Beržėnų | XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1775–1791? m.- Šiaulių reparticija |
Birżyniańskij | Biržuvėnų | XVI a. vid. - Žemaičių sen., XVIII a. 2-oji p. - Šiaulių reparticija (priklausė Viekšnių dv.) |
Ejragolski | Ariogalos | XVI a. vid. - Žemaitijos sen., XIX a. pab. - Kauno apskr., 1919–1948 m. - Kėdainių apskr., 1948–1950 m. - Vilkijos apskr. |
Gondyński | Gandingos | XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1791 m. - Telšių apskr. |
Jaswoński | Josvainių | XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1775–1791 m. - Šiaulių reparticija, 1919–1950 m. - Kėdainių apskr. |
Korklanski | Karklėnų | XIV a. - Medininkų žemė, XVI a. vid. - Žemaičių sen., XVIII a. 2-oji p. - Šiaulių reparticija, 1947–1950 m. - Kelmės apskr. |
Korszewski | Karšuvos | XV a. pr. – XVI a. vid. - Žemaičių seniūnija, XIX a. - raseinių apskr. |
Kroski | Kražių | XVI a. vid. - Žemaičių sen., XIX a. – 1947 m. - Raseinių apskr., 1947–1950 m. - Kelmės apskr. |
Małych Dyrwian | Mažųjų Dirvėnų | XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1775–1791? m. Šiaulių reparticija |
Medyngiański | Medingėnų | XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1775–1791 m. - Šiaulių apskr., 1791 m. - Telšių apskr. |
Płotelski | Platelių | XVI a. vid., - Žemaičių sen., 1775–1791 m. - Šiaulių reparticija, 1791 m. - Telšių reparticija, 1919–1947 m. - Kretingos apskr., 1947–1950 m. - Plungės apskr. |
Pojurski | Pajūrio | XVI a. vid. - Žemaičių sen., XIX a. - Raseinių apskr., 1919 m. - Tauragės apskr. |
Polongowski (rus. Полангенская волость) | Palangos | XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1775–1791 m. - Šiaulių reparticija, 1791 m. - Telšių reparticija, XIX a. pr. - Telšių apskr., Vilniaus gubernija, nuo 1819 m. - Gruobinios apskr., Kuršo gubernija, 1919, 1924–1950 m. - Kretingos apskr. |
Poturmszewski | Patumšių | XVI a. vid., Žemaičių sen., 1775–1791 m. - Šiaulių reparticija, 1791 m. - Telšių apskr. |
Powondeński | Pavandenės | XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1775–1791 m. - Šiaulių reparticija |
Retowski | Rietavo | XVI a. vid, - Žemaičių sen., 1775–1791 m. - Šiaulių reparticija, XIX a. - Raseinių apskr., 1919–1947 m. - Telšių apskr., 1947–1948 m. - Plungės apskr., 1948–1950 m. - Rietavo apskr. |
Rosieńsk | Raseinių | XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1919–1950 m. - Raseinių apskr. |
Szawdowski | Šiauduvos | XIV a. Medininkų žemė, XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1791 m. - Telšių reparticija |
Szawelski | Šiaulių | XVI a. vid. - Žemaičių sen., XVIII a. 2-oji p. - Šiaulių reparticija, 1919–1950 m. - Šiaulių apskr. |
Telszewski | Telšių | XVI a. vid., - Žemaičių sen., 1791 m. - Telšių reparticija, 1919–1950 m. - Telšių apskr. |
Tendziagolski | Tendžiogalos | XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1775–1791 m. - Šiaulių reparticija |
Twerski | Tverų | XIV a. - Medininkų žemė, XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1791 m. - Telšių apskr., nuo XVIII a. pab. Raseinių apskr., 1919–1948 m. - Telšių apskr., 1948–1950 m. - Rietavo apskr. |
Użwentski | Užvenčio | XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1791 m. - Šiaulių reparticija, 1919 m. - Telšių apskr., 1919–1947 m. - Šiaulių apskr., 1947–1950 m. - Kelmės apskr. |
Widuklewski | Viduklės | XVI a. vid. - Žemaičių sen., XIX a. ir 1919–1950 m. - Raseinių apskr. |
Wielkich Dyrwian | Didžiųjų Dirvėnų | XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1775–1791? m. - Šiaulių reparticija |
Wieloński | Veliuonos | XV–XVI a. Žemaitijos sen., 1919–1947 m. - Kauno apskr., 1947–1950 m. - Jurbarko apskr. |
Wieszwiański | Viešvėnų | XVI a. vidurys - Žemaičių sen., 1791 m. - Telšių reparticija |
Wilkiski | Vilkijos | XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1919–1948 m. - Kauno apskr., 1948–1950 m. Vilkijos apskr. |
Żerański | Žarėnų | XVI a. vid. - Žemaičių sen., 1791 ir 1919–1950 m. - Telšių apskr. |
Parengta pagal Julijono Petrulio surinktus duomenis (šaltinis:l LVIA_11_ap1_b656(2).pdf)
Kalendoriuose skelbti tautinius vardus pradėta tik nuo XX a. antrojo dešimtmečio vidurio, bet dalis jų dažnai būdavo pateikiami iškraipytų. Pirmąjį didesnį (daugiau kaip 200) senųjų lietuviškų ir prūsiškų vardų sąrašą 1933m. paskelbė ,,Gimtoji kalba“; čia vardai surinkti iš istorijos šaltinių, transponuoti į bendrinę kalbą, sukirčiuoti, prūsų vardai sulietuvinti. Nuo tol senųjų baltiškųjų vardų imta vartoti vis daugiau. Dar daugiau senųjų lietuviškų vardų paskelbta vėlesniuose rekomendaciniuose sąrašuose. Paskutiniame ,,Civilinių apeigų“ leidime (1979) jų įdėta – ir vyriškų, ir moteriškų formų – apie 2500.
Daugiau
Senieji lietuviški vardai. XIII-XV amžiais, kaip liudija rašytiniai istorijos šaltiniai , ir iki tol, priešistoriniais laikais, visos baltų gentys ( lietuviai, latviai, prūsai, jotvingiai, kuršiai , žiemgaliai, sėniai), kaip ir kitos indoeuropiečių tautos, turėjovienanarį įvardijimą – žmonės vadinosi vien vardais.
Tie baltų vardai darybos būdai ir net žodžių, iš kurių jie buvo pasidaromi, reikšmėsmis panašūs į kitų indoeuropiečių ( slavų, germanų, keltų, ilyrų, graikų, hetitų, senovės indų, senovės iranėnų) vardus..
Daugiau
Katalikų bažnyčios parapijoje pildyta knyga su įrašais apie gimimo, krikšto, santuokos ar mirties liudijimus. Europoje, siekiant neleisti sudaryti neteisėtas giminystės santuokas, viduramžiais pradėta epizodiškai vesti asmenų krikšto sąrašus. Įrašų metrikų knygose tvarką 1563 m. nustatė Visuotinis Tridento susirinkimas.
PagalJau XVI a. kai kuriose valstybėse pradėti rašyti ir mirties liudijimai. Įrašuose buvo
nurodoma: asmens gimimo, krikšto, santuokos ar mirties data, vardas, pavardė, gimimo vieta, santuokos liudijimuose – susituokiančių asmenų civilinis statusas, jų amžius ir parašai, taip pat ir liudytojų parašai, mirties liudijimuose – mirusiojo amžius ir palaidojimo data bei
vieta.
Jam pagrindą davė 1919-1939 metų Lietuvos dvarų ir dvarelių sąrašas, kurį parengė prof. Jerzy Ženkiewicz (Lenkija, Torunė, M.Koperniko universitetas)
Daugiau