Šis
straipsnis padės suprasti, kaip gali būti užrašytos pavardės senuose
archyviniuose dokumentuose. Tai pagalba asmenims - ne specialistams,
tyrinėjantiems savo šaknis ir ieškantiems duomenų archyvuose. Pateikiama
straipsnio santrauka.
Pagal Dr. Jūratės ČIRŪNAITĖS
(Rudnica herbo bajorė) straipsnį "KAUNO PAVIETO BAJORŲ ĮVARDIJIMAS XVII a.
PABAIGOJE"
Šiame straipsnyje yra tiriamas 1690
m. LDK padūmės mokesčių surašymo dokumente užrašytų Kauno pavieto bajorų
giminėms priklausančių asmenų įvardijimas.
...straipsnyje nurodytos 1690 m. dokumento bajorų giminėms priklausančių asmenų
pavardės, kilusios iš giminių pavadinimų (su jais sutampančios arba iš jų
sudarytos). Aptarti tie atvejai, kai asmens pavardė yra kilusi iš tos giminės,
kurios sąraše 1690 m. dokumente asmuo buvo įrašytas, pavadinimo (giminės
asmenvardžio arba vietovardžio). Straipsnyje taip pat išvardinti 1567 m.
dokumento bajorų giminėms priklausančių asmenų antroponimai, kilę iš giminių
pavadinimų. Padaryta išvada, jog tai buvo pavardžių užuomazga.
Straipsnyje
vartojami terminai bei sąvokos. Pavardė - tai paveldimas asmenvardis,
dažniausiai užrašomas antroje arba trečioje įvardijimo pozicijoje. Jį nepakitusį
iš tėvo perima sūnus.
Pavardės užuomazga – tai asmenvardis antroje arba trečioje įvardijimo
pozicijoje, kuris greičiausiai bus paveldimas kitoje kartoje.
Giminės
asmenvardis – tai giminės pavadinimo pirmasis narys (dažnai jis giminės
pavadinimą sudaro vienas).
Giminės vietovardis – tai giminės pavadinimo
antrasis narys (giminės pavadinime jo gali ir nebūti).
Giminės pavadinimas
– tai giminę pavadinantys onimai. Jų gali būti 2 (giminės asmenvardis ir giminės
vietovardis) arba 1 (giminės asmenvardis).
Įvardijimas – tai vieną asmenį
pavadinantys asmenvardžiais su prievardžiais. Šis terminas vartojamas ir kita
reikšme. Tai visų įvardijimų visuma.
Prievardis – tai bendrinis žodis,
užrašomas įvardijime prieš asmenvardžius. Šiame dokumente tėra tik kilmės
(luomo) prievardžiai, pateikiami santrumpomis p. ir jm. p.
Tėvavardis (patronimas) – tai iš tėvo vardo sudarytas asmenvardis.
1.1.Vyrų įvardijimo būdai
Iš viso užrašyti 639 vyrai. Įvardijimo
būdai pateikti pagal dažnumą.
1. Vardas + pavardė, pvz., p. Jakub Pietkiewicz, p. Michał Grobicki, p. Stanisław Mingayło. 2 asmenys užrašyti su prievardžiu jm. p. (jego miłość pan): jm. p. Tomasz Wędziagolski, jm. p. Gotard Bitner. Vardas visada užrašomas prieš pavardę.
2. Vardas + tėvavardis + pavardė, pvz., p. Michał Janowicz Dowołgo, p. Jan Bałtromiejowicz [sic] Radyko, p. Jan Malcherowicz Wocianiec. Visi asmenys užrašyti su prievardžiu p. (pan).
Vardas visada užrašomas prieš kitus asmenvardžius. Šis įvardijimo būdas dažniau pasitaiko, užrašant kełis giminės narius, turinčius tą pačią pavardę. Jeigu yra bendravardžių, vieno iš jų nurodomas tėvavardis, pvz., pp. Wincenty, Adam, Jan, Tobiasz, Michał, Piotr i Jan Kasperowicz Kułwieciowie. Šiame užrašyme yra 2 Kulviečių šeimos atstovai, vardu Jan. Antrojo iš jų nurodomas tėvavardis: Jan Kasperowicz.
3. Pavardė: p. Rymgayło, p. Matiaszowicz, p. Chrystowski.
4. Tėvavardis + pavardė: p. Maciejewicz Januszewski.
1.2. Vyrų įvardijimo struktūra
Įvardijimą visada sudaro prievardis ir asmenvardžiai. Prievardis paprastai – p. (pan), tik du kartus pavartota ilgesnė forma jm. p. (jego miłość pan). Vardas įvardijime būna tik vienas. Tėvavardį turi 11 asmenų, pavardes turi visi užrašyti asmenys. Pavardė – tai paskutinis įvardijimo narys.
2.1. Moterų įvardijimo būdai
Iš viso užrašytos 44 moterys.
Įvardijimo būdai pateikti pagal dažnumą.
1.Vardas + pavardė, pvz., p. Barbara Sudkowa, p. Katarzyna Rafanowiczowa, p. Zofia Ibiańska, p. Konstancja Rymgajłina, p. Konstancja Szaszewiczówna. Vardas visada užrašomas prieš pavardę. Prieš asmenvardžius visada užrašomas prievardis p. (pani).
2. Asmenvardis iš sutuoktinio vardo (andronimas) + pavardė: p. Adamowa Biwilowa, p. Abram[owa]. Giełgudowa. Asmenvardis iš sutuoktinio vardo užrašomas prieš pavardę. Prieš asmenvardžius užrašomas prievardis p. (pani).
2.2. Moterų įvardijimo struktūra
Įvardijimą visada sudaro prievardis p. (pani) ir po jo užrašyti 2 asmenvardžiai.
Su vardais užrašytos 42 moterys. Visos turi po vieną vardą. Antrasis įvardijimo
narys – visada pavardė. Dviejuose įvardijimuose vietoj moters vardo įrašytas
asmenvardis iš sutuoktinio vardo (andronimas).
2.3.2.
Moterų pavardžių daryba
Užrašytos 44 moterų pavardės. Darybos požiūriu jas galima skirstyti į priesagų
vedinius ir galūnės vedinius.
Moterų pavardžių priesagos
yra šios:
-owa, pvz., Miłaszowa, Bortkiewiczowa. Tai
ištekėjusių moterų pavardžių priesaga.
-ina: Rymgajłina.
Tai ištekėjusių moterų pavardžių priesaga.
-ówna
Szaszewiczówna (2, 154). Tai neištekėjusių moterų pavardžių priesaga.
Moterų pavardės gali būti sudaromos ne tik su priesagomis, bet ir su galūnėmis. Tokio tipo moterų pavardės yra sudaromos iš vyriškų pavardžių, turinčių -sk- tipo priesagą, pvz., Lapińska. Gruszecka, Bujanowska, Rudnicka. Šio tipo moteriškų pavardžių užrašymų dokumente yra 13. Iš galūnės vedinių neįmanoma nustatyti, kuri pavardė priklauso ištekėjusiai moteriai, o kuri neištekėjusiai.
2.3.3. Moterų asmenvardžiai iš sutuoktinio vardo
Dviejų
moterų įvardijimuose vietoj vardo įrašyti asmenvardžiai iš sutuoktinio vardo
(andronimai). Tai yra priesagos -owa vediniai iš vyriško krikštavardžio:
Adamowa, Abram[owa.
Kai kurios pavardės, kilusios iš giminės pavadinimo (giminės asmenvardžio ar vietovardžio), yra užrašytos ne tik savo giminės sąraše, bet ir kitos giminės arba kelių kitų giminių sąrašuose.
Pvz.,
Biwil: yra giminė Ród Biwilów. Trys asmenys užrašyti kitose
giminėse. Ród Kudrewiczów: p. Andrzej Biwil, p. Samuel Biwil. Ród Szaszewicz: p.
Kazimierz Biwil.
Boniszko: yra giminė Ród Boniszków. Vienas asmuo
užrašytas giminėje Ród Gineyków: p. Krzystof Boniszko.
Czarniewicz: yra
giminė Ród Czerniów. Trys asmenys užrašyti kitose giminėse. Ród Stegwiłowiczów:
p. Jarosz Czarniewicz. Ród Urniażów: p. Stanisław Czarniewicz. Ród Zaganów: p.
Stefan Czarniewicz ir.t.t. 3
Iš viso 95 asmenys užrašyti pavardėmis, kilusiomis ne iš savo giminės, o iš kitų
giminių pavadinimų (giminių asmenvardžių arba vietovardžių).
Jeigu pavardė
sutampa su giminės pavadinimu (giminės asmenvardžiu arba vietovardžiu) arba yra
iš jo sudaryta, galima manyti, jog ji atsirado tuo metu, kai asmuo priklausė tai
giminei. Jeigu 1690 m. dokumente tokią pavardę turintis asmuo priklauso jau
kitai giminei, galima manyti, kad jis į ją perėjo vėliau – po to, kai jau buvo
įgijęs pavardę (pavardė galėjo būti atsiradusi jau ankstesnėse kartose).
Vadinasi, galėjo egzistuoti mechanizmas, leidžiantis iš vienos giminės pereiti į
kitą (galbūt sudarius santuoką su kitos giminės atstove ar pakeitus gyvenamąją
vietą).
Viskas, kas čia pasakyta apie pavardes, kilusias iš giminių pavadinimų, be jokių
abejonių, tinka pavardėms, kilusioms iš giminių asmenvardžių (tai yra giminės
pavadinimų pirmųjų narių). Kiek kitaip reikėtų vertinti pavardes, kilusias iš
vietovardžių, įeinančių į giminių pavadinimus (pvz., Ibiański, Szatyński,
Kulwiński, Worłowski, Łabunowski). Galbūt konkrečioje vietovėje galėjo gyventi
ir kelių giminių nariai, į kurių giminių pavadinimus vietovardis apskritai
nebuvo įtrauktas. Tuomet jų pavardes reikėtų kildinti ne iš giminės pavadinime
esančio konkretaus vietovardžio, o iš vietovardžio apskritai. Šiuo atveju
galutinių išvadų padaryti nėra galimybės – galbūt vienais atvejais pavardės kilo
iš giminių pavadinimuose esančių vietovardžių, o kitais – susiformavo
savarankiškai ir su giminių pavadinimais jų sieti nereikėtų.
Tinklaraštininko pastabos
Straipsnis paimtas iš žurnalo "Lietuvos bajoras" Nr. 14
Rasti ir užrašyti straipsnyje moterų ir vyrų vardai pateikti Vardų žodynėlyje.
Straipsnyje yra nurodoma rastų atvejų skaičius, bei procentai; čia nepateikiami, nes šis tekstas dedamas kaip pagalba ieškantiems duomenų archyvuose
Parengė Audronė Musteikienė, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė