Pavardžių atsiradimas

Žodynėlis, kuriame yra iš viso 379 lietuviški vardai, nuolatos papildomas ir koreguojamas
Papildymai ir pataisymai pageidaujami. Jeigu pastebėsite klaidų ar netikslumų, rašykite elektroniniu paštu
Ieškoti vardo - pasinaudokite paprasčiausia MS Word'o funkcija CTRL+F.
     2018-08-24 žodynas papildytas lietuviškų pavardžių susidarymo raida pagal Zigmo Zinkevičiaus straipsnį (Mokslas ir gyvenimas, 1973, nr.4).
    Lietuvos pavardžių atsiradimo procesas prasidėjo XIV amžiuje. Iš pradžių buvo vartojamas tėvo vardas, - bet tik vienai kartai, pvz., Povilo sūnus Jonas, tapdavo Jonu Povilaičiu, nors to meto dokumentuose rašydavo Pavlovič. Ne dėl to, kad kaip daugelis mano, tokia pavardė atėjo iš slavų kalbų (populiari XVII a.). Tėvavardžiai su -ovič, -evič Lietuvoje buvo vartojami anksčiau, negu į kanceliarinę kalbą atėjo lenkų kalba. Tai paveldėta iš LDK kanceliarijų kalbos ir yra rytų slavų kilmės. Lenkams tai nebuvo būdinga, prie tokios priesagos lenkai priprato vėliau, kai sulenkėjo Lietuvos diduomenė. Iš šių priesagų lietuviai įgavo daug pavardžių su priesagomis -avičius, -evičius.
    Tėvavardžiai-pavardės buvo sudaromos iš lotyniškų krikšto vardų, pvz., Erazmo sūnus - Erasmusovič arba pagal tėvo amatą (aludario sūnus - Pivovarovič) mažybinių-maloninių krikšto vardų formos su priesagomis -ulis, -elis, ir net iš ikikrikščionybės laikų.
    Tas pats asmuo galėjo būti įvardintas visaip, pridedant prie vardo tėvavardį, amatą, pravardę. Galutinai pavardės susiformavo XVIII a. pabaigoje.
Lietuviškai Rusiškai - slaviškai Pavardė galėjo būti užrašytos Kaip atsirado
Balandis   Balandzievič lietuviškos kilmės
Dundulis   Dunduliova lietuviškos kilmės
Galvelis   Galveliova lietuviškos kilmės
Georgius Jerzi Jurgievič  
Girinis   Girnin numesta
Girniūnas   Girniunasz iškraipyta
     
Jonas, Jonelis, Jonulis Jonuš, Ivaška Jankovič, Jonušovič, Ivaškovič, Janelevič, Janulevič iš liaudies krikšto vardo formų
Jonulis   Januliova iš mažybinių-maloninių krikšto vardų
Juras (liaudiškai Jurgis)   Jurjev iš krikšto vardų, iš LDK kanceliarijų kalbos
Kiškelis   Kiškelievič, Zając (išversta į lenkų kalbą) lietuviškos kilmės
Kirvelis   Kirveliova lietuviškos kilmės
Kuprelis   Kupreliovič lietuviškos kilmės
Matulis, Matas   Matulevič iš mažybinių-maloninių krikšto vardų
Mazgelis   Mazgeliova lietuviškos kilmės
Meškutaitis   Meszkowski su lenkiška priesaga
Meškutis   Meszkuc, Miedžwiedž (išversta į lenkų kalbą) numesta
Narbutas   Narbutovič iš ikikrikščionybės laikų
Noreika   Noreikova lietuviškos kilmės
Oželis   Kozioł (išversta į lenkų kalbą)  
Petras   Petrov iš LDK kanceliarijų kalbos
Petrulis   Petrulevič iš mažybinių-maloninių krikšto vardų
Pirčiulis Pirczul numesta
Plikis Plikievič lietuviškos kilmės
Purvelis Purwinski su lenkiška priesaga
Radvila Radzivilovič lietuviškos kilmės
Rimgaila Rimgailovič lietuviškos kilmės
Stasiulis   Stasiulevič iš mažybinių-maloninių krikšto vardų
       
Stepulis   Stepuliovič iš mažybinių-maloninių krikšto vardų
Stukelis   Stukeliova lietuviškos kilmės
Stumbras   Stumbrievič lietuviškos kilmės
Tilvikas   Tilvikievič lietuviškos kilmės
Tomulis   Tomuliova iš mažybinių-maloninių krikšto vardų
Tripadis Tripadzievič lietuviškos kilmės
Veršelis   Byk išversta į lenkų kalbą
Viešvila   Viešvilova lietuviškos kilmės
Žemaitis   Žemaicovič lietuviškos kilmės
Žirnikas   Žirnikos iškraipyta


blue

Pastabos ir šaltiniai


Sutrumpinimai: M.Ž. - mažoji Lietuva, s.- seniau

Pastabos:
1. Albertas, Adalbertas (ir, manau, Albrechtas, nes pirmieji vardai, tai lotynizuotos germaniško vardo formos) yra tapatūs Vaitiekui. Čia iš to, kad gerb. šventasis turėjo du vardus, kuriais skirtingose kultūrose skirtingai ir vadinamas, bet suprantama, kad jais įvardinamas tas pats patronas. Todėl lotyniškame krikšto įraše yra Adalbertus, o gyvenime vadinamas Vaitiekumi. - V.Povilionis

2. Szczęsny yra lotyniško vardo Felix (Laimius) vertimas į lenkų kalbą. Lietuviai, neprilygdami lenkams tarimo subtilumu, iš to pasidarė Čėsną (vyrišką ir moterišką), kurie dabar išliko tik pavardėse. - - V.Povilionis

* rasta archyvimuose dokumentuose

Parengė Audronė Musteikienė. h. Pogonia, LGHD steigėja
Papildė: Elena Orlova, Česlav Malevskis, Vidimantas Kučas, Vidmantas Povilionis, Aidas Baškys, Sigita Gasparavičienė
Šaltiniai:

  • Lietuvos katalikų ir stačiatikių gimimo/santuokos/mirties metrikų knygos
  • Kauno pavieto bajorų įvardijimas XVII a pabaigoje, Doc. dr. Jūratė ČIRŪNAITĖ, Rudnica herbo bajorė, Vytauto Didžiojo universitetas, „Lietuvos bajoras“ Nr.14
  • Kaip XVI a. pradžioje vadino Žemaitijos bajorus, Doc. dr. Jūratė ČIRŪNAITĖ, Rudnica herbo bajorė, Vytauto Didžiojo universitetas, „Lietuvos bajoras“ Nr.16
  • Kaip Kauno pavieto bajorus vadino XVI a. viduryje, Doc. dr. Jūratė ČIRŪNAITĖ, Rudnica herbo bajorė, Vytauto Didžiojo universitetas, „Lietuvos bajoras“ Nr.17
  • http://giminesmedis.blogas.lt/vardai-lotynu-lenku-rusu-lietuviu-kalbomis-805.html
    Ką apie kilmingas LDK bajores pasakoja jų vardynas, Doc. dr. Jūratė ČIRŪNAITĖ, Lietuvos sveikatos mokslų universiteas, Rudnica herbo bajorė, ,„Lietuvos bajoras“ Nr.18
  • Kaip Gardino bajorus vadino XVI a. pirmoje pusėje, Doc. dr. Jūratė ČIRŪNAITĖ, Rudnica herbo bajorė, "Lietuvis bajoras" Nr. 19.
  • Prienų parapijos archyvas, Kunigas Algimantas Kajackas

VLKK komisija

VLKK konsultuoja visuomenę ir metrikacijos įstaigas asmenvardžių taisyklingumo klausimais.
Lietuvos piliečių ir jų vaikų vardų dažnumas grafiškai pateikiamas svetainės vardai.vlkk.lt  skyriuje Įdomioji statistika . .

 

Asmenvardžiai

Kalbos komisija konsultuoja ir atsako į paklausimus dėl vardų teiktinumo, pavardžių darybos, to paties asmens vardo ir (ar) pavardės tapatybės (žr. toliau „Vardo ir (ar) pavardės tapatybės klausimai“).
Daugiau

Image

Metrikai

Lietuvoje iki 1940 m. metrikus tvarkė ir saugojo Bažnyčia pagal 1927 m. pasirašytą konkordatą su Vatikanu.

Pagal
Image

Civiliniai aktai

Pirmieji valstybiniai civilinės būklės aktai – santuokos – pradėti registruoti XVI a. pabaigoje Nyderlanduose.

daugiau
Image

Dvarų žodynas

Jam pagrindą davė 1919-1939 metų Lietuvos dvarų ir dvarelių sąrašas, kurį parengė prof. Jerzy Ženkiewicz (Lenkija, Torunė, M.Koperniko universitetas)

Daugiau