Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

"Didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis 1497 m. dovanojo kunigo Jono Groto pradėtai statyti bažnyčiai žemės ir leido kurti miestą. 1498 m. J. Grotas paskirtas pirmuoju Pasvalio klebonu. 1580 m. dvaro valdos skirtos Vilniaus kapitulai. Bažnyčia turėjo jurisdiką miestelyje ir 2 kaimus. Vilniaus kapitula bažnyčią perstatė. Jai 1775 m. priklausė Karkliškių ir Šlamu kaimai"... taip rašo Vikipedija

Pasvalio bažnyčios knygos gulėjo šimtmečius neliestos ir surastos tik prieš keletą metų, taigi, mokslo pasauliui dar beveik nežinomos, nors yra autentiškiausios to meto liudininkės. Keturios seniausios Pasvalio bažnyčios Krikšto metrikų knygos (1697-1772 m.) jau nuskaitytos skeneriu ir perduotos LII (Lietuvos istorijos institutas, apimtis 840 MB), taip pat jos yra perrašytos kompiuterio klaviatūra ir išleistos nedideliu 100 egzempliorių tiražu dviem leidimais Krinčino Savilaidos. Krinčino bažnyčios Krikšto, Jungtuvių ir Mirties knygos saugomos LVIA, taigi tyrėjams lengvai prieinamos.

krincinas UDK 23/28 (474.5)(093)
Kr - 247
Parengė Algimantas Krinčius
Antrasis pataisytas leidimas

ISBN 9955-694-18-1 © Algimantas Krinčius
 © Krinčinas, Savilaida, 2007

Visą kompiuteriu perrašytą knygą galima rasti Mariaus Katiliškio bibliotekos bibliografijos skyriuje ir Pasvalio Krašto muziejuje

Iš įvado

Pasvalyje yra unikalių dalykų. Pavyzdžiui, bažnyčios knygų. Jos yra vienintelės šiame pasaulyje. Todėl jos neturi vertės ribų. Trafaretiškai kalbant, jos neįkainojamos. Jose yra šimtai žinučių iš XVII amžiaus. Tūkstančiai iš XVIII ir vėlesnių šimtmečių. Joms pražuvus, ryšys su praėjusiu laiku ir jo žmonėmis dingtų...

...Nematau prasmės dėti vertimo, kaip kad pageidaujama. Ir dėl techninių priežasčių, ir dėl to, kad nėra ką versti. Kad tekstai suskambėtų gražia, kartais tarmiška, lietuvybe, reikia žinoti lenkų kalbos rašybos specifiką. Ir suprasti vieną kitą lotynišką žodį. Dėl to knygos gale įdėjau žodynėlį ir trumpus paaiškinimus. Gal irgi pravers. Įrašų numeracija atlikta 1834 metais, bet nėra tiksli, tačiau palikau tokią, kokia yra, idant būtų galima greičiau susirasti originalo įrašą. Knygoje daug klaidų, kai ko nebeįmanoma perskaityti, nes išblukę, kai kur nuplėšta, laužtiniuose skliaustuose pateikti įrašai yra mano paties, daugtaškiai reiškia, kad ko nors trūksta. Originalo tekstas atrodo šitaip:

Bptm est Iosephus Ptris Stanislai Rutkus et Mtris Magdalenæ Leg.
Con. Ptr. Joannes Murawski cum Ewa Nakwasowa omnes de Posvolis

(petitu čia užrašytos iškeltinės raidės, - senojo gudiško rašto prisiminimas); tai galėtų reikšti, jog „krikštytas Juozapas, tėvo Stanislovo Rutkaus ir motinos Magdalenos, krikštatėviai - Jonas Murauskas su Ieva Nakvosiene; visi iš Pasvalio”. Vieni vikarai pavardes lenkino labiau, kiti mažiau, vieni, geriau pažindami kraštą ir žmones, užrašinėjo nuosekliau, kiti - kaip papuola.

Šioje seniausioje knygoje rašytos dvi knygos: Krikšto ir Jungtuvių. Krikštus rašė nuo pradžios, jungtuves nuo vidurio knygos. Vėlesniais laikais tokių dalykų nepasitaiko. Taip viską ir pateikiu, klaidų naštą palikdamas rašiusiems, bet ne perrašinėtojui. Ir smagu, kad grįžta užmiršta praeitis.

Ex Ecclesiæ Lux!
Sudarytojas Algimantas Krinčius

Seniausioji Pasvalio bažnyčios metrikų knyga
(Teksto ištraukos)

...Žinant, kad diduma senųjų Pasvalio krašto dokumentų ilsisi Lietuvos Valstybės istorijos archyve, reikėtų laikyti Malone, kad Pasvalio bažnyčios knygos yra savo vietoje – po bažnyčios skliautais. Čia, matyt, klebono rūpestis, kad knygos buvo paslėptos nuo rusų tvarkos, kai pokario metais, tarkim, Biržų archyvas sunkvežimiais buvo vežamas į Vilnių ir dar nežinia kur. Šioje vietoje tiktų pasakyti ačiū už pastangas ir gerus norus monsinjorui Jonui Balčiūnui, šiandieniniam Pasvalio dekanui kunigui klebonui Algiui Neverauskui ir Mariaus Katiliškio bibliotekos bibliografei–istorikei Vitalijai Kazilionytei, kurių dėka Pasvalio praeitis darosi apčiuopiamesnė besidominčiajai publikai...

Seniausioji Pasvalio bažnyčios metrikų knyga pradėta rašyti 1697 metais. Tiksliau, reikėtų sakyti, seniausioji išlikusioji, nes esu tikras, kad jos buvo rašomos ir anksčiau, bet greičiausiai sudegė per gaisrą ar dar kaip nors pražuvo. (Pavyzdžiui, už devynių varstų esančios Krinčino bažnyčios knygos buvo pradėtos rašyti 1669 metais klebono Stanislavo Urbonavičiaus, bet išlikę irgi tik nuo 1697 m., nes ankstesnės buvo sunaikintos per 1831 m. neramumus .) Taigi, turime bažnyčios metrikų knygą, pradėtą rašyti Pasvalio kunigo Stanislavo Pučinskio. Ją sudaro dvi dalys: nuo pradžios rašyta Krikšto knyga, nuo vidurio– Jungtuvių. Pirmoji apima 1–63 lapus, rašant ant abiejų lapo pusių. Nuo 64-to lapo, numeraciją pradedant iš naujo, 1–44 lapai skirti jungtuvių įrašams. Chronologiškai krikštas pradėtas fiksuoti 1697 metų sausio 20 dieną, o paskutinis įrašas padarytas 1703 m. spalio 27 d. Pirmasis jungtuvių įrašas – 1697 m. sau¬sio 20 d., paskutinysis šioje knygoje – 1729 m. sausio 9 d. Knyga įrišta odiniu viršeliu, turi kaligrafiškai surašytą titulinį lapą, apatinėje lapų dalyje perverta žalia virvele ir gale antspauduota 1834 metais rusišku herbiniu raudono lako antspaudu. Knygoje yra 108 lapai. (Arba, kaip šiandien sakytume, 216 puslapių!) Knygos dydis – 29,5 x 17,5 cm. Išsilaikiusi gana gerai, tik keliolika lapų gerokai išblukę, vietomis apiplyšę ar veik neįskaitomi, o pabaiga smarkiai sugraužta kinivarpų. Visi įrašai vėlesniais laikais (1834 m.) sunumeruoti, bet su nedidelėm paklaidom. Jie rodo, jog Krikšto knygoje padaryti 1253 įrašai, Jungtuvių – 751. Vienoje lapo pusėje randame nuo 7-8 iki 16-17 įrašų. Krikšto knyga pradedama kaligrafiškai įrašytais žodžiais:

„Metrica Baptisatorum ad Dei Majorem Gloriam Sanctissimæ Virginis Honorem, Sanctorum Omnium Patro¬norum nostrorum debitam Venerationem, Status nostri solationem, orbis salu¬tem. Anno Domini 1697 Die 13 Januarij Præsbyter Stanislaus Puczynski Com¬mendarius Posvolensis Omni ex parte Creatura Subiectissima Divinæ Maiesta¬tis procuravi hanc metricam”,

tai reikštų „Krikšto metrikai didžiai Dievo šlovei, Švenčiausiosios Mergelės garbei, visiems Šventiesiems mūsų Globėjams dėkojame ir sveikiname pasaulį 1697 Viešpaties metais sausio 13 dieną, kunigas Stanislovas Pučinskis, Pasvalio kamendorius...”, o Jungtuvių knygos pradžia papuošta tokiu įrašu:

„Metrica Copulatorum Sive Matrimonium Contractorum sit Nomen Domini Benedictum Anno Domini 1697 Die 13 Januarij Procurata ab Admdo Rndo Dno Stanislao Puczynski commendario Posvolensis Na część y na Chwałę Bogu Wszechmogącemu W Troycy Swiętey Iedynemu, y Niepo¬kaianie Poczętey Boga Rodzice Pannie y wszytkim Swiętym Bożym osobliwie grzeszney duszy moiey Patronom”

(t.y. „Jungtuvių Metrikų arba Moterystės Sakramento knyga, pradėta šiais palaimintais 1697 Viešpaties metais sausio 13 dieną, prižiūrima administratoriaus garbiausiojo pono Stanislovo Pučinskio, Pasvalio kamendoriaus. Visagalio Dievo, Šventoje Trejybėje vienatinio, nekaltybėje pradėjusiosios Švenčiausiosios Panelės ir visų Šventųjų šlovei ir garbei, taipgi mano nuodėmingos sielos Globėjui ir Sergėtojui). Taigi, knyga rašyta lotyniškai, paskutiniąsias žodžio raides m ir e kai kur užrašant senuoju gudiškuoju stiliumi, t.y. iškeltinėmis raidėmis, asmenvardžius rašant lenkiškai, vardų formas pateikiant lotyniškai, kai kur lotyninant ir vietovardžius, pvz., Posuolensis, Stanislaus Monastyrski de Ciuitate Crinicensi (Stanislovas Monastyrskis iš Krinčino miestelio), ir tik vienintelėje vietoje pro svetimų kalbų ir svetimo mąstymo luobą prasmuko lietuviškas žodelis isz (iš): „Mathias Gajgalis isz Me¬lenu cum Magdalena Dajgicia” (Motiejus Gaigalis iš Melėnų su Magdalena Daigyčia). Tokia lietuvių kalbos padėtis XVII a. antroje pusėje klostėsi visoje Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje.

Knyga įdomi ne tik istoriniam to meto Krašto paveikslui paryškinti (čia rasime Pasvalio ir aplinkinių kaimų bei tolimesnių vietovių pavadinimus, kilmingųjų ir prastuolių vardus, pavardes, pravardes, socialinių charakteristikų nuotrupas, taip pat galime pasiskaičiuoti statistiką), bet ir lietuvybės blyksniams stebėti pro lotynų ir ypač lenkų kalbų uždangą (visų pirma turiu galvoje besiformuojančias ar jau susiformavusias žmonių pavardes ar pravardes)...

...1697 metais pakrikštyti 169 naujagimiai (knygoje suskaičiuota 162, bet 6 įrašai praleisti nu¬meruojant, o vienu atveju krikštyti dvyniai), 1698 metais - 149, nuo 1699 iki 1700 metų - 145 vaikai (knygoje - 146, nes sunumeruotas ir Kupiškio dekano Petro Karpio vizitacijos įrašas). 1697 metais sujungta 39 poros, 1698 - 31, 1699 - 49, taigi, per trejus metus moterystės ryšiu sujungta 119 porų arba 238 žmo¬nės. Krikšto knygoje įrašyta data, vaiko vardas, tėvo ir motinos vardas su pa¬varde, kaimas ar miestelis, krikšto tėvų vardai, pavardės, vietovės. Jungtuvių dalyje - kas tuokėsi ir liudininkai. Jungtuvių knygos įrašai rodo, jog per trejus 1697-1699 metus buvo sujungtos 123 poros...

...Ne visos pavardės yra lietuviškos kilmės, bet dominuoja asmenvardžiai, kurių kilmė – seni lietuviški bendriniai žodžiai, o tai rodo, kad daugelis pavardžių susiformavo iš pravardžių. Būtų per ilgu kalbėti apie kiekvieno asmenvardžio etimologiją, manau, skaitytojas susigaudys pats, kad Kisielienia (tarmiškai užrašyta, taip, kaip buvo sakoma) yra Kisielienė ir kilo iš žodžio kisielius, Kalvio prosenelis ir buvo kalvis, o Vabalaičia ir yra, šiandieniškai sakant, Vabalaitė, Ogaičia – Uogaitė arba Uogytė. Tik atkreipsiu dėmesį, kaip smalsiai ir kūrybingai liaudis žiūrėjo į kaimynų žentus, o dargi jei tas buvo užkurys: Kisielžentis, Kotlaržentis, Melnikžentis, Tikniažentis, Totoržentis, Ubagžentis, Žąsinažentis, Čiviužkuris, Indružkuris, Kalužkuris, Kirnužkuris.

Toliau -  Kaimų ir miestelių sąrašas ir Gimusių vaikų vardai

 


Išorinės nuorodos į metrikų knygas

Dalis knygų - Algimanto Krinčiaus perrašytos ir aprašytos, patalpintos Krinčino Antano Vienažindžio vardo mokyklos tinklapyje.
Kitos - tinklapyje Pasvalia (Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios archyvas)


Krikšto metrikų knygos

1697–1729 m. / 1703–1718 m. / 1736–1744 m. / 1749–1772 m. / 1772–1786 m. / 1786–1797 m. / 1798–1814 m. / 1814–1825 m. /1825–1827 m. / 1827–1832 m. / 1832–1842 m. / 1842–1848 m. / 1848–1853 m. / 1854–1859 m. / 1859–1864 m. / 1864–1873 m. / 1873–1881 m. / 1881–1889 m. / 1889–1898 m.

Perrašytos krikšto knygos

1697-1700 / 1700-1703

Santuokos metrikų knygos

1697–1729 m. / 1776–1793 m. / 1776–1793 m.(originalas) / 1793–1824 m. / 1825–1827 m. / 1827–1837 m. / 1837–1848 m. / 1848–1868 m. / 1868–1891 m. / 1891–1916 m.

Perrašytos santuokų knygos

1697-1705 m. / 1706-1729 m.


Mirties metrikų knygos

1743–1776 m. / 1744–1776 m. / 1776–1788 m. / 1776–1788 m. (originalas) / 1788–1794 m. / 1788–1794 m.(originalas) / 1794–1817 m. / 1819–1827 / 1827–1832 m. / 1832–1848 m. / 1848–1866 m. / 1866–1881 m. / 1881–1893 m.

Image

 

Image

 

 

Image

 

 

Dvarų žinynas

Jam pagrindą davė 1919-1939 metų Lietuvos dvarų ir dvarelių sąrašas, kurį parengė prof. Jerzy Ženkiewicz (Lenkija, Torunė, M.Koperniko universitetas)