Šeimos medis, dar vadinamas genealoginiu medžiu arba kilmės diagrama, yra diagrama, vaizduojanti šeimos santykius įprastoje medžio struktūroje.
"Vienas iš seniausių žinomų žodynų, iki šiol išlikęs sutrumpintos formos, buvo autoriaus Verrius Flaccus parašytas lotyniškai valdant imperatoriui Augustui ir vadinosi De Significatu Verborum („Apie žodžių reikšmes“). Tai buvo sunkių ir senovinių žodžių sąrašas, kurių vartosena buvo iliustruota citatomis iš ankstesnių romėnų autorių", - taip skelbia vikipedija.
Šiame tinklapyje patalpinti žodynai ir žinynai, kurie gali padėti atliekant genealoginius tyrimus.
sudarytas pagal Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos leidžiamą žurnalą "Lietuvos bajoras", kuriame buvo atspausdintas 1919-1939 metų Lietuvos dvarų ir dvarelių sąrašas. Jį parengė profesorius Jerzy Ženkiewicz (Lenkija, Torunė, M.Koperniko universitetas). Be to žinynas yra papildomas ir iš kitų leidinių.
Atskirai Justino Janicko nufotografuota Trakų apskrities dvarų ir savininkų registras, 1846-1847 m. (LVIA F.394, Ap.7, B.528)
buvo sudarytas 2008 metais surinkus duomenis iš genealoginių tyrimų. Jį papildyti padėjo Genealogų draugijos (dabar Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija) nariai: Elena Orlova, Česlav Malevskis, Vidimantas Kučas, Vidmantas Povilionis, Aidas Baškys, Sigita Gasparavičienė ir kt. Žodynas toliau papildomas.
Šaltiniai:
Lietuvos katalikų ir stačiatikių gimimo/santuokos/mirties metrikų knygos
Kauno pavieto bajorų įvardijimas XVII a pabaigoje, Doc. dr. Jūratė ČIRŪNAITĖ, Rudnica herbo bajorė, Vytauto Didžiojo universitetas, „Lietuvos bajoras“ Nr.14
Kaip XVI a. pradžioje vadino Žemaitijos bajorus, Doc. dr. Jūratė ČIRŪNAITĖ, Rudnica herbo bajorė, Vytauto Didžiojo universitetas, „Lietuvos bajoras“ Nr.16
Kaip Kauno pavieto bajorus vadino XVI a. viduryje, Doc. dr. Jūratė ČIRŪNAITĖ, Rudnica herbo bajorė, Vytauto Didžiojo universitetas, „Lietuvos bajoras“ Nr.17
http://giminesmedis.blogas.lt/vardai-lotynu-lenku-rusu-lietuviu-kalbomis-805.html
Ką apie kilmingas LDK bajores pasakoja jų vardynas, Doc. dr. Jūratė ČIRŪNAITĖ, Lietuvos sveikatos mokslų universiteas, Rudnica herbo bajorė, ,„Lietuvos bajoras“ Nr.18
Kaip Gardino bajorus vadino XVI a. pirmoje pusėje, Doc. dr. Jūratė ČIRŪNAITĖ, Rudnica herbo bajorė, "Lietuvis bajoras" Nr. 19.
Telšių vyskupijos žodynas lenkų-rusų-lietuvių kalbomis sudarytas 2018 metais pagal Telšių apskrities 1814 metų bajorų sąrašą. Tikimės, kad bus plečiamasS
Stanislovo Moravskio pavardė pagarsėjo tada, kai 1994 metais į lietuvių kalbą buvo išversta jo knyga „Keleri mano jaunystės metai Vilniuje. Atsiskyrėlio atsiminimai (1818–1825)“. Tai įdomi knyga, aprašanti garsių to laikmečio žmonių portretus bei supažindinanti su jais, - kas jie buvo, ką jie veikė. S. Moravskio memuarinis palikimas tikrai unikalus.
Knygoje yra 33 psl. paaiškinimų - kas buvo kas, ką veikė, kuo tuo metu
buvo garsus...
Šie paaiškinimai gali kartais padėti tyrinėjant vienos ar kitos giminės
genealogiją.
Kaip ir Lietuvoje taip ir Gudijoje administracinis kaimų, kitų vietovių, pavaldumas keitėsi ne kartą. Beje, kažin kodėl, ir rašyba.
"Išnyko baltiški vietovardžiai. Hitlerininkai 1937 m. lietuviškus prūsiškus vietovardžius pakeitė vokiškais arba pakeitė jų galūnes. Sovietinė valdžia 1946 m. vietovardžius ir hidronimus pakeitė slaviškais", taip rašo autorius. Galbūt šis žinynas bus naudingas atpažįstantokupacijų metais pervardintus kaimus ir miestelius.
Žinynas sudarytas pagal pagal Valentino Juraičio knygą "Karaliaučiaus kraštas"
Išvardyta virš 150 Prienų parapijos vietovių pagal Kunigo Algimanto Kajacko parengtą leidinį "Prienų parapijos archyvas
Parengta pagal Julijono Petrulio surinktus duomenis (šaltinis: LVIA_11_ap1_b656(2).pdf)
Prievardžių vertimų pavyzdžiai / Luomų vertimų pavyzdžiai (rusų-lietuvių kalbomis) / Pareigybių vertimų pavyzdžiai / Tautybės vertimų pavyzdžiai (rusų-lietuvių kalbomis) / Kaip versti įvairius žodžius iš lenkų, lotynų kalbų